Hospice Ir Paliatyvi Pagalba - Dvasingumas Ir Psichika

Turinys:

Hospice Ir Paliatyvi Pagalba - Dvasingumas Ir Psichika
Hospice Ir Paliatyvi Pagalba - Dvasingumas Ir Psichika

Video: Hospice Ir Paliatyvi Pagalba - Dvasingumas Ir Psichika

Video: Hospice Ir Paliatyvi Pagalba - Dvasingumas Ir Psichika
Video: Hospice paramos fondo pristatymas HD 2024, Kovo
Anonim

Hospice ir paliatyvioji priežiūra: psichika ir dvasingumas

Norint užtikrinti patenkinamą gyvenimo kokybę paskutiniame gyvenimo etape, nepaprastai sergančių žmonių psichologinės ir dvasinės naštos gydymas yra ypač svarbus.

Religinės vertybės ir pasaulėžiūra, nepriklausomi nuo religijų, gali suteikti stabilumo artėjant mirčiai, tačiau taip pat gali sukelti nesaugumą. Todėl jausmai ir dvasingumas dažnai yra glaudžiai susiję.

navigacija

  • Skaityti toliau
  • daugiau šia tema
  • Patarimai, atsisiuntimai ir įrankiai
  • Kurios emocinės fazės gali pasireikšti gyvenimo pabaigoje?
  • Kurie psichologiniai stresai gali atsirasti?
  • Kaip galima gydyti psichologinį stresą?
  • Dvasingumo vaidmuo paskutiniame gyvenimo etape
  • Kaip dvasiškai rūpinamasi žmonėmis paskutiniame gyvenimo etape?

Kurios emocinės fazės gali pasireikšti gyvenimo pabaigoje?

Šveicarijos mirties tyrinėtoja Elisabeth Kübler-Ross aprašė fazes, kiek žmonių jaučiasi ar elgiasi sužinoję, kad serga liga, nuo kurios mirs. Modelis apibūdina penkis skyrius, kurie susijungia vienas į kitą, ir daugiausia dėmesio skiria išoriniam ir vidiniam elgesiui. Šis aprašymas gali būti naudingas norint geriau suprasti mirštančiojo ar savo elgesį. Svarbu žinoti, kad ši klasifikacija reiškia sudėtingas emocines reakcijas labai supaprastintai ir kad kiekvienas asmuo šioje situacijoje reaguoja individualiai. Šių fazių trukmė gali labai skirtis, be to, jos gali vykti lygiagrečiai arba būti praleistos.

Apibūdinami šie etapai:

  • Nenorėdamas būti tiesa ir pasitraukimas ar izoliacija,
  • Pyktis,
  • Derybos (pvz., Tikimasi anksčiau nežinomo gydymo),
  • Depresija,
  • Priėmimas.

Kurie psichologiniai stresai gali atsirasti?

Žmonės labai skirtingai sprendžia paskutinį gyvenimo ir mirties etapą. Gali išsivystyti rimtos psichologinės reakcijos ir net psichinės ligos.

Tačiau psichinės ligos gali būti ir gretutinės ligos. Kitos galimos psichologinio streso priežastys gyvenimo pabaigoje yra:

  • tam tikri asmenybės bruožai (pvz., ypač pesimistiški, labiau intravertiški / ekstravertiški žmonės),
  • (papildomos) konfliktinės situacijos ar
  • ankstesnės psichinės ligos.

Dažni stresiniai jausmai, nusiskundimai ir psichinės ligos gyvenimo pabaigoje yra:

  • Nerimas, taip pat nerimo sutrikimas
  • Sielvartas ar depresija
  • Pyktis ar agresija
  • miego sutrikimai
  • Nuovargis (nuolatinis nuovargis)
  • Psichozė ar kliedesys

Kaip galima gydyti psichologinį stresą?

Psichologinio streso atveju diskusijos su šeima, draugais ar kitais artimais žmonėmis gali būti naudingos. Dažnai nutinka taip, kad nepagydomai sergantys žmonės ir jų artimieji bei artimieji (pvz., Draugai) vengia sunkių pokalbių, kad neapkrautų vienas kito. Tačiau dažniausiai tai yra klaida. Bendros diskusijos, pavyzdžiui, apie vertybes, jausmus, būsimus sprendimus ar mirtį, paprastai palengvina nepagydomus ligonius ir jų globėjus. Be to, galima pašalinti nesusipratimus ir sustiprinti santykius. Tačiau pokalbiai neturėtų būti vedami prieš vieno iš pašnekovų valią.

Hospicijoje ir paliatyvioje slaugoje labai svarbus biografijos darbas (pvz., Psichologinio gydymo ar psichoterapijos, bet ir bendro slaugos ar slaugos procese). Sužinoma informacija apie požiūrį, simpatijas ar antipatijas, reikšmingą patirtį ir gyvenimo etapus ar viso gyvenimo problemas. Turint šias žinias fone, parama gali būti sukurta individualiai. Be to, nepagydomi ligoniai dažnai jaučia poreikį spręsti konfliktines gyvenimo situacijas ar santykius ir spręsti konfliktus.

Be to, profesionalus psichologinių skundų sušvelninimas ir psichologinių ligų gydymas yra svarbus aspektas slaugos ir paliatyvios pagalbos srityse. Profilaktikai, palaikymui ir gydymui naudojama psichologinė pagalba, psichoterapija, sielovada, socialinė pagalba ir medicininės terapijos.

Psichologiniai skundai taip pat gali sukelti fizines priežastis. Jei jie bus gydomi, psichologiniai skundai taip pat gali atslūgti. Be to, fizinių nusiskundimų palengvinimas palengvina pacientų psichologinę naštą.

Fiziniai pokyčiai ar ligos, galintys sukelti psichologinius nusiskundimus, yra:

  • Mažakraujystė,
  • Smegenų metastazės,
  • Dehidracija,
  • Deguonies trūkumas,
  • Uždegiminės kūno reakcijos.

Psichinę įtampą taip pat galima specialiai gydyti vaistais:

  • Nerimo sutrikimas: Anksiolitikai (vaistai nuo nerimo);
  • Depresija: ypač antidepresantai;
  • Miego sutrikimas: migdomieji (migdomieji);
  • Nuovargis: psichostimuliatoriai („stimuliatoriai“), tačiau teigiamas šių vaistų poveikis nėra labai ryškus, taip pat kortikosteroidai prieš svarbias progas (pvz., Šeimos vakarėlius);
  • Psichozė ar kliedesys: ypač neuroleptikai.

Dvasingumo vaidmuo paskutiniame gyvenimo etape

Dvasingumas daugeliui žmonių įgyja svarbą mirties akivaizdoje. Viena vertus, įsitikinimas ar pasaulėžiūra gali padėti pasitikėti gyvybei pavojinga liga. Kita vertus, skausmas ir kiti nerimą keliantys skundai ar artėjanti nepageidaujama gyvenimo pabaiga gali išjudinti įsitikinimų sistemą. Bejėgiškumo jausmas, susijęs su „gamta“ar „neaprėpiamais Dievo keliais“, be kitų dalykų, gali sukelti baimę, pyktį ir liūdesį. Tai gali sukelti pasaulėžiūrą, kuri anksčiau buvo laikoma suabejota. Tai gali sukelti labai daug streso.

Jei tam tikrą pasaulėžiūrą lydėjo gyvenimo būdas, kuris prieštaravo žmogaus intuityviems norams, tai taip pat gali sukelti pyktį, pyktį ir liūdesį.

Kaip dvasiškai rūpinamasi žmonėmis paskutiniame gyvenimo etape?

Dvasinė globa nepagydomai sergantiems žmonėms yra labai svarbi slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityse. Patardama, lydėdama, gydydama ar prižiūrėdama, visa paliatyviosios ir prieglaudos komanda atsižvelgia į individualius paciento įsitikinimus ir vertybes.

Dvasinę paramą daugiausia teikia ganytojai. Pavyzdžiui, su jais galima aptarti tikėjimo klausimus, sakyti bendras maldas ir planuoti ar vykdyti atsisveikinimo ritualus. Be to, galite pabandyti kartu išspręsti vidinius dvasinius konfliktus ir pritaikyti vertybes pagal esamą situaciją.

Pastoriai yra prieinami kiekvienoje ligoninėje ir paliatyviosios pagalbos įstaigoje. Visą parą telefonu galite susisiekti su Austrijos konsultavimo telefonu tarnyba.

Esant dvasinėms konfliktinėms ar krizinėms situacijoms, psichologas taip pat gali būti pakviestas suteikti paramą.

Daugiau apie krizės intervenciją galite sužinoti čia.

Pastaba Ūmios psichinės krizės atveju galite kreiptis, pavyzdžiui, į psichosocialinę tarnybą. Daugiau pagalbos numerių rasite čia.

Rekomenduojama: